Istorija Jūsų į(si)kvėpimui pardavimuose.
Būdamas dvylikos net nesupratau, kad turėjau ne šiaip sau rankinę (piniginę) ant juosmens, o “brendinę”, t.y. vardinę piniginę ant juosmens. Man nerūpėjo, kad ji pagaminta ne Italijoje, o „made in Indonesia”. Pasirodo ir tai, kad ši rankinė ant juosmens (mano pirmoji kramtomosios gumos piniginė) pasakoja ir net ne vieną, o net dvi istorijas… Kartais reikia laiko, kad suprastum.
1990-ųjų vasarą mano mama iš Rygos man parvežė dovanų – šią rankinę ant juosmens. Aš buvau labai laimingas. Visur pasididžiuodamas vaikščiojau su ja ir visiems garsiai pasakojau, kad užaugęs būsiu pardavėju. Netikėtas sutapimas? Ar čia iš serijos, kad svajoti reikia atsargiai, nes svajonės ima ir išsipildo!? Tų pačių metų rugsėjį mokykloje stačia galva nėriau į pirmuosius savamoksliškus kramtomosios gumos „Paršiukas Čiukas“ pardavimus. Problema buvo ta, kad neturėjau pinigų, o ir kramtomoji guma, kurią pardavinėjau, buvo deficitinė prekė. Prisimenu mamos pasakojimą tėčiui, kad į Lietuvos pašto skyrių, kuriame ji dirbo, vieną dieną atvežė porą dėžučių vaikiškos kramtomosios gumos. Dėžutė (po 20 vnt.) kainavo 3 rublius. Paprašiau mamos paskolinti man 3 rublius vienai dėžutei įsigyti. Ji pasiteiravo, ką aš ketinu daryti su ta guma. Paaiškinau, kad ketinu ją pardavinėti. Nors ji labai abejojo, tačiau sutiko. Ir aš gavau galimybę „nusipirkti“ visą dėžutę. O toji man padovanota piniginė kuo puikiausiai tiko patogiai susidėti kramtomosios gumos gabalėliams. Prasidėjo mano pirmieji pradavimai.
Vienam kramtomosios gumos gabalėliui sugalvojau taikyti dvigubą kainą (juk deficitas rinkoje), kad galėčiau kuo greičiau grąžinti skolą mamai. Visą dėžutę pardaviau per pirmąsias dvi dienas. Iškart grąžinau mamai skolą. Ji buvo nustebusi. Išgirdęs iš draugo, kad gretimo kaimo parduotuvėje, kurioje dirbo jo mama, yra taip pat atvežtos dvi dėžutės tos pačios kramtomosios gumos, iškart paprašiau jo paslaugos, kad jis įkalbėtų mamą vieną dėžutę atidėti man. Pavyko. Kitą dieną po pamokų dviračiu myniau į gretimą kaimą (~5 km.) jos įsigyti. Pardavimai mokykloje tęsėsi…
Pastebėjau, kad parduoti kramotomosios gumos gabalėlį už dvigubą kainą ėmė darytis vis sunkiau. Tad pardavimams paskatinti susikūriau ir pirmąjį savo reklaminį šūkį: „Kramtyk neišėjęs iš klasės!“. Šūkis „paėjo“ ir per pertraukas vėl būdavau nuolat ieškomas moksleivių. Tą mėnesį užsidirbau daugiau kaip 25 rublius, kas sudarė daugiau kaip 10% vidutinio tuometinio mėnesio atlygio. Buvau labai laimingas. Po keleto mėnesių parduotuvėse jau buvo jau galima vis lengviau ir daugiau įsigyti kramtomios gumos. Tad greitai mokykloje atsirado ir konkurentų. Supratau, kad turiu keisti produktą ir ieškoti naujo išskirtinumo. Pavasarį kartu su broliu mokykloje ėmėme prekiauti namuose virtais pieno ir cukraus saldainiais. Pardavimai kurį laiką vėl klestėjo.
Šiandien žvelgiu į tą nutrintą rankinę – kramtomios gumos piniginę ant juosmens ir šypsausi: gera buvo toji pirmoji savamoksliška patirtis pardavimuose. Parduodi vaikui saldainį – sukuri laimę. Esu laimingas, kad ir šiandien vertę žmonėms kuriu pardavimuose, kurdamas efektyvaus pardavimo strategijas per istorijas, vesdamas praktines vertės pardavimo sesijas, įkvepiančius pardavimo mokymus. Myliu pardavimus ir darbą pardavimuose. Didžiuojuosi, kad esu pardavimų praktikas. Ir istorija tęsiasi: išsprendi kliento problemą – sukuri laimę.
O kokią istoriją pasakoja vardinis užrašas ant mano pirmosios „pardavėjo piniginės“?
Beje, ar žinojote, kas yra Fredas Perry? Frederickas Johnas Perry – britų teniso ikona, čempionas, tapęs pirmuoju žaidėju (26-erių), laimėjusiu karjeros „Didžiojo kirčio“ turnyrą 1935 metais. Fredas Perry buvo savamokslis tenisininkas, net tris kartus iš eilės laimėjęs Vimbldono čempionatą (1934–1936 m.). Didžiulės sėkmės sulaukę Fredo Perry polo marškinėliai (1952 m.), šiandien primena šios teniso legendos istoriją ir tai, kad jis buvo medvilnės verpėjo sūnus. Išskirtinė asmeninio prekės ženklo istorija.
Istorijų istorijų!